Birių medžiagų pervežimas

Karjere išgauti žaliavų gabalai trupinami iki tokio dydžio, kad jiems sumalti būtų sunaudojama kuo mažiau energijos. Trupinamų medžiagų gabalai paprastai esti 100-1 000 mm dydžio, o minkštų (molio, gipso)-50-500 mm. Trupinama iki nustatyto didžiausio dydžio dalelių. Kiekvienam trupinimo agregatui trupiniai parenkami pagal smulkumą. Parenkant trupintuvo tipą ir trupinimo proceso schemą, atsižvelgiama į trupinamų medžiagų stambumą ir kokio smulkinimo laipsnio jos turi būti. Nė vienu trupintuvu iš karto ne­gaunama reikiamo dydžio grūdelių.

Labai plačiai naudojami žiauniniai trupintuvai. Medžiaga trupi­nama tarp dviejų metalinių plokščių, vadinamų žiaunomis, iš kurių viena yra judančioji, o kita nejudančioji. Žiauniniai trupintuvai veikia patikimai, yra paprastos konstrukcijos, todėl dažnai naudojami per pirmąją stiprių uolienų trupinimo pakopą.Kūginiai trupintuvai naudojami pirminiam ir antriniam medžia­gų smulkinimui. Smulkinamosios medžiagos gabalai gniuždomi ir lenkiami tarp dviejų kūgių, iš kurių išorinis kūgis yra pritvirtintas. Vidinis kūgis judėti gali dvejopai:

• kai judančio kūgio ašis brėžia erdvėje kūgį ir tam tikrame taške susikerta su nejudančio kūgio ašimi;
• kai judančio kūgio ašis brėžia erdvėje cilindrą ir yra lygia­greti su nejudančio kūgio ašimi.

Abiem atvejais smulkinimo zona slenka apskritimu pagal neju­dančio kūgio vidinę sienelę, todėl smulkinama be pertraukos.Valciniais trupintuvais smulkinamos plastiškosios medžiagos (moliai). Be to, šie trupintuvai naudojami antriniam kietųjų medžiagų smulkinimui, kurių gabalų skersmuo yra 20-100 mm.Valcinio trupintuvo pagrindas – rėmas, kuriame lygiagrečiai įtvirtinti du cilindriniai volai. Jie sukasi priešingomis kryptimis. Nuo tarpų tarp volų priklauso susmulkintų gabalų matmenys. Veikiama trinties jėgų smulkinamoji medžiaga įtraukiama tarp volų ir smulki­nama.

           Medžiagų klasifikavimo įrenginiai. Pagal veikimo principą si­jotuvai skirstomi į nejudamuosius ir judamuosius. Nejudamieji sijo-tuvai įrengiami virš medžiagų tiekimo bunkerių, tiektuvų ar kitų įrenginių.Nejudamieji sijotuvai gaminami iš metalinių lovinio ar kito pro­filio strypų. Šių įrenginių trūkumas – mažas darbo našumas. Be to, ant sijotuvo likusią medžiagą dažnai reikia nuimti rankomis.Judamieji sijotuvai yra plokštieji ir būgniniai. Plokštieji skirstomi į švytuoklinius ir vibracinius, būgniniai į sukamuosius ir spiralinius. Plačiausiai naudojami vibraciniai sijotuvai, nes jie yra efektyvūs.Medžiagų rūšiavimo kokybė priklauso nuo sijotuvų konstrukci­jos, sietų dydžio, nuolydžio, vibracinės jėgos krypties ir kt. veiksnių. Sietų pločio ir ilgio santykis 1:2,5. Sietai būna metaliniai, poliureta­niniai, guminiai, kaproniniai ar pagaminti iš kitų medžiagų.Metaliniai sietai būna pinti, suvirinti, štampuoti arba pagaminti iš specialių metalo profilių. Pintų ir suvirintų metalinių ar polimeri­nių sietų akutės yra kvadratinės, stačiakampės, o štampuotųjų-apskritos.

Sietams gaminti naudota medžiaga turi įtakos rūšiavimo efekty­vumui. Metaliniai sietai yra efektyvūs, bet mažai atsparūs dilumui, palyginti su brangesniais polimeriniais sietais. Sietų akučių forma taip pat turi įtakos Bijojimo efektyvumui.Kvadratinių polimerinių sietų akučių dydis yra nuo 2,5 mm iki 250 mm, stačiakampių-nuo 3×4,5 mm iki 100×150 mm, ovalinių -nuo 1×12,5 mm ii i 6×12,5 mm, apskritų-nuo 6 mm iki 250 mm, šešiakampių nuo u mm iki 80 mm. Naudingasis sietų plotas – iki 65 %.Santykinį našumą išreiškia medžiagos kiekis, kuris sijojant iškrinta pro yioiit| ,icto kvadratinį metrą. Smulkesnių sietų našumas mažesnis negu stambesnių akučių sietų. Sijotuvuosc sii lai išdėstomi dažniausiai trimis variantais. Skir­tingų akučių dydžio sietai sumontuojami nuo smulkiausio iki stam­biausio. Šis variantas yra paprasčiausias naudojant sijotuvus, nes galima greitai pakuisti sietus, tačiau turi trūkumų: sijotuvas  ilgas, jo konstrukcijoms reikia daug metalo, sijojant visa medžiaga pakliūna