Kristupas Kolumbas ir jo atradimai

Kristupas Kolumbas — vienas garsiausių keliautojų ir Amerikos atradėjų. Nors Amerika nebuvo pagrindinis Kolumbo tikslas, naujojo Pasaulio atradimas pradėjo tyrinėjimo ir kolonizacijos amžių: atvėrė europiečiams du naujus kontinentus, pakeitusius pasaulio istoriją. Naujojo žemyno atradimas turėjo įtakos daugeliu aspektų. Pirmiausia, tai nulėmė Amerikos indėnų civilizacijos žlugimą, paspartino naujų tautų vakariniame pusrutulyje susiformavimą, paspartino produktų, dirbinių plitimą į Europą.

Kristupas nuo mažens mėgo jūrą. Genujoje užaugęs berniokas, tapo laivo kapitonu ir itin gabiu jūrininku. Jis tikėjo, kad įmanoma rasti kelią į Indiją, plaukiant į Vakarus per Atlanto vandenyną. Kolumbas buvo puikus jūreivis, nuo mažens turėjo talentą keliauti jūromis, analizuoti žemėlapius, ir generuoti naujas idėjas. Jis suvokė, kad žemės apvalumas, tai ne tik geografinės žinios, bet ir reiškinys, kuriuo galima pasinaudoti siekiant naujų keliavimo krypčių. Nors Portugalijos ir Ispanijos šalių karalių įtikinėjimas paremti išsvajotąjį žygį truko ne vienerius metus, tačiau tikslas buvo pasiektas. Po ilgų diskusijų jam pavyko prikalbėti Kastilijos karalienę Izabelę I finansuoti jo kelionę.

1492 m. spalio 12 d. Kristupas Kolumbas, ieškodamas jūros kelio į Indiją, po ilgos kelionės pasiekė Bahamų salas. Jas pavadino San Salvadoru. Kolumbas buvo įsitikinęs, kad atrado kelią į Indiją, todėl ten sutiktus vietinius gyventojus „pakrišktijo“ indėnais. 1492 m. spalio 12 d. oficialiai laikoma Amerikos atradimo data.

Amerikos atradimas tyrėjo daug įtakos ir Europos kultūrai. Pavydžiui, kaip tik po Kolumbo atradimų į Europą pirmą kartą atgabentos paprikos, bulvės, įvairūs prieskoniai, aukso ir metalo dirbiniai. Visi šie dalykai greitai išplito po Europos žemyną ir tapo labai mėgiami. Kolumbas privertė žmones suprasti geografinę tiesą apie žemę, bei parodė europiečiams kelią į įvairiausių turtų kraštą. Jis sujungė du, vienas apie kitą iki tol nežinojusius, pasaulius.