Yra toks nerašytas dėsnis: kuo lengviau pradėti, tuo daugiau žmonių išdrįsta žengti pirmąjį žingsnį. Mažoji bendrija (MB) šiandien puikiai atitinka šį principą. Jai nereikia įstatinio kapitalo, nereikia direktoriaus, nereikia sudėtingų valdymo procedūrų. Todėl MB steigiama tiems, kurie nori pradėti dabar – ne „kai ateis tinkamas momentas“, o šiandien. Įdomu tai, kad Lietuvoje MB forma atsirado atsižvelgiant į augančią savarankiškai dirbančių specialistų bangą: programuotojus, dizainerius, konsultantus, kūrėjus. Ji buvo sukurta jiems – lengvai, lanksčiai ir suprantamai.
Tačiau net šis paprastumas turi savo kabliukų. Ir būtent juos pradedantieji dažniausiai praleidžia iš entuziazmo arba informacijos stokos.
Kiek iš tikrųjų kainuoja įsteigti MB?
Nors daug kas tikisi „nemokamo steigimo“, realybė tokia, kad įmokų yra, tačiau jos nedidelės. Registrų centras nustato oficialius mokesčius, kurie kartu sudaro vieną mažiausių steigimo kainų visoje ES. Visas procesas šiandien atliekamas internetu, todėl nereikia niekur vykti ar pildyti ranka pasirašomų dokumentų.
Pradinės oficialios išlaidos susideda iš kelių žingsnių, tačiau jų suma paprastai nesiekia net 50 eurų. Jei pasirenkamos specializuotos paslaugos, kaina didėja, tačiau dažnai tai padeda išvengti brangiai kainuojančių klaidų. Paslaugų įmonės tvirtina, kad net 60 % klientų ateina jau po to, kai padaro klaidų savarankiškai registruodami MB.
Kur pradedantieji dažniausiai užstringa?
Kad ir kaip paprastai atrodytų steigimo procesas, pradedantieji vis dar kartoja tas pačias problemas. Viena jų – per didelis pasitikėjimas šablonais ir „greitais sprendimais“. Kita – mokesčių neišmanymas. Trečia – netinkamai parinktas veiklos modelis, kuris vėliau riboja galimybes plėstis.
Štai dažniausios klaidos, kurias verta įsidėti į galvą dar prieš pradedant:
- pasirenkamas pavadinimas, kuris neatitinka Registrų centro reikalavimų
- pamirštama gauti patalpų savininko sutikimą buveinei
- nesuprantami MB nuostatai ir jų pasekmės
- supainiojamas nario išsiėmimas su darbo santykiais
- neteisingai pasirenkama veiklos rūšis ateities planams
Būtent dėl šių klaidų kai kurie žmonės paskui moka kelis kartus daugiau – nors visko būtų buvę galima išvengti.
Kam MB iš tiesų tinka, o kam – ne?
Mažoji bendrija – ideali tiems, kurie kuria verslą patys arba dviese–trise, nori mažų pradinių išlaidų ir paprasto administravimo proceso. Tai puikus sprendimas laisvai samdomiems specialistams, kūrėjams, el. prekybos veiklai, šeimos verslams ar tiems, kurie nori išbandyti idėją realiomis sąlygomis neįsipareigodami brangiai išlaikymų sistemai. MB struktūra suteikia galimybę augti palaipsniui, be perteklinių formalumų ir be papildomų valdymo pareigybių.
Ji taip pat patogi tiems, kuriems svarbu turėti daugiau kontrolės ir lankstumo – nuo pelno paskirstymo iki sprendimų priėmimo. Tuo tarpu verslai, kurie planuoja greitai plėstis, priimti partnerius arba formuoti dideles komandas, dažnai renkasi kitokius modelius, nes MB labiausiai tinka stabiliai, mažo masto veiklai ir etapiniam augimui.
